VAIKŲ PASIRENGIMAS MOKYKLAI

Įėjimas į mokyklą — labai svarbus momentas tiek vaikui, tiek jo tėvams. Praktinė patirtis rodo, kad nepakankamas vaikų psichologinis pasirengimas mokyklai dažnai tampa akademinių nesėkmių priežastimi. Gali pasirodyti keista, bet net gabūs vaikai gali susidurti su sunkumais. Kad nekiltų sunkumų, būtina, kad vaikui padėtų mokytojas ar tėvai.

Laiku nustatyti problemas, kurios padės išvengti neigiamų pasekmių, galinčių turėti įtakos vaiko ugdymo veiklai.

O jei vaikui 5 metai ir, jūsų nuomone, jis itin pajėgus tapti pirmoku, ar tai įmanoma? Kad ir kokie aukšti būtų vaiko gebėjimai, būtina atsižvelgti į psichologinius ir fiziologinius brendimo aspektus.   

Įėjimas į mokyklą yra nepaprastai svarbus momentas tiek vaikui, tiek jo tėvams. Praktinė vaikų psichologinės apžiūros patirtis rodo, kad ne visi vaikai yra visapusiškai paruošti neskausmingam ir sėkmingam įsitraukimui į ugdomąją veiklą mokykloje.

Psichologinis pasirengimas mokykliniam ugdymui suponuoja daugiakomponentį ugdymą. Vaikas turi norėti eiti į mokyklą ir būti motyvuotas mokytis. Jis turi turėti suformuotą socialinę padėtį kaip moksleivis: turi mokėti bendrauti su bendraamžiais&drovūs; mes, vadovaujamės mokytojo reikalavimais, kontroliuojame savo elgesį. Vaikas turėjo būti sveikas ir ištvermingas, antraip jam būtų sunku atlaikyti pamokos ir visos mokyklos dienos įtampą. Jis turi turėti tinkamą savigarbą ir siekių lygį. Ir, ko gero, svarbiausia: jis turi turėti tinkamą protinį išsivystymą, kuris yra pagrindas sėkmingai įgyti mokyklos žinių, įgūdžių ir gebėjimų, taip pat išlaikyti optimalų intelektinės veiklos tempą, kad vaikas turėtų laiko dirbti su klasė

Todėl viena iš svarbių sėkmingos mokyklos pradžios sąlygų, vienas iš vaiko pasirengimo mokytis rodiklių yra jo sąmoningas noras mokytis, jo domėjimasis mokykla – švietėjiška veikla, t.y mokyklinės motyvacijos formavimu. Diagnostikos problema yra esminė nustatant 5-7 metų vaiko pasirengimą mokytis mokykloje, taip pat galimas adaptacijos prognozes. Vyresniųjų ikimokyklinio amžiaus vaikų pasirengimo mokytis mokykloje tyrimas atliekamas naudojant moksliškai įrodytus tyrimo metodai, kurių kokybei keliami griežti reikalavimai. Turėtų būti naudojami tik pagrįsti, tikslūs ir patikimi metodai, nes priešingu atveju kyla rimta rizika gauti nepatikimus duomenis ir padaryti išvadas klaidų. Metodo naudotojas yra atsakingas už naudojamo metodo kokybę ir už patikimų rezultatų gavimą.

Pasiruošimas mokyklai laikomas neatsiejama morfofunkcinio, psichologinio ir pažinimo vaiko raidos savybe. Išnagrinėti vaiko pasirengimą mokykliniam ugdymui visapusiškai reiškia diagnozuoti įvairius jo aspektus: motyvacinį, intelektualinį ir valingą pasirengimą; nustatyti, kiek kiekvieno vaiko gebėjimai atitinka mokyklinio ugdymo reikalavimus, formuojasi vaiko požiūris į mokytoją, kaip suaugusį, turintį specialių socialinių funkcijų; būtinų bendravimo su bendraamžiais formų kūrimas. Asmenybės testus dėl jų įgyvendinimo ir gautų duomenų interpretavimo sudėtingumo gali naudoti tik aukštos kvalifikacijos psichologai. Sėkmingo diagnostikos tyrimo būtina sąlyga yra suaugusiojo perėjimas iš mokytojo pareigų į diagnozę atliekančio asmens pareigas. Dėl to neišvengiamai pasikeičia jo veikla. Jei kasdienio darbo procese pagrindinis tikslas yra mokyti, šiuo metu pasiekti teisingą atsakymą, tai atliekant diagnostiką – gauti patikimus duomenis apie vaiko pasirengimo mokyklai būklę.